#1 Asta: nuo Vokietijos iki Lietuvių kalbos stovyklos

Pakartok, prašau

0:00

-33:40

#1 Asta: nuo Vokietijos iki Lietuvių kalbos stovyklos

Valio! Pirmas "Pakartok, prašau" interviu jau čia!

Viktorija

Apr 19, 2024

Klausyk podcasto be teksto!
Klausyk ir skaityk tekstą, mokykis naujus žodžius.
Pakartok tiek kartų, kiek reikia.
Pažiūrėk mano rekomendacijas teksto pabaigoje.
Parašyk komentaruose ką manai. :)

Gero klausymo!

[00:06] - Viktorija

Labas! Tu klausai pirmojo "Pakartok, prašau" podcasto epizodo. Čia aš tavo lietuvių kalbos draugė Viktorija. Labai džiaugiuosi, kad šiandien su manimi yra mano draugė ir kolegė, avantiūrų1 partnerė, lietuvių kalbos mokytoja Asta. Galbūt Astą žinai, nes esi jos mokinys? Gal seki ją Instagrame, o gal prenumeruoji jos naujienlaiškį vokiškai? Jei Astos dar nepažįsti, susipažinkime.

Labas, Asta.

[00:42] - Asta

Labas, Viktorija.

[00:44] - Viktorija

Kas tu, Asta? Ar galėtum mums papasakoti, kas tu tokia esi? Be to, ką aš jau pasakiau?

[00:52] - Asta

Labai sunku iš tikrųjų. Geriau, kai kažkas kitas pasakoja, negu kad pats apie save pasakoji. Aš save vadinu... Aš esu lietuvių kalbos, istorijos ir kultūros gidė. Man atrodo, kad tai yra pats tinkamiausias mano aprašymas, nes man patinka ne tik mokyti lietuvių kalbos, bet ir pasakoti apie Lietuvą. Čia turbūt tas poreikis yra iš to, kad aš esu žurnalistė ir nepasakoti negaliu ir nemoku, tai užpildau visiškai savo... Savo pomėgius ir poreikius. Ir iš tikrųjų jaučiuosi taip, kad, man atrodo, aš atradau savo misiją šiam gyvenime.

[01:40] - Viktorija

Ir tu studijavai žurnalistiką, ar ne?

[01:43] - Asta

Taip.

[01:43] - Viktorija

Ar gali papasakoti, kokia yra tavo, kaip žurnalistės, kelionė?

[01:48] - Asta

Aš dirbau Lietuvoje žurnaliste, dirbau septynerius metus televizijoje. Paskutinė mano laida, kurioje aš dirbau, prieš išvažiuojant gyventi į Vokietiją, buvo rytinė laida "Labas rytas". Tai aš ten buvau redaktorė. Man labai labai labai patiko mano darbas. Ir aš jau keturiolika metų gyvenu Vokietijoje, tai aš žurnalistė jau nebesu. Bet labai ilgėjausi2 šito darbo ir taip gimė mano podcastas "Litauen to go" vokiečių kalba. Nes labai norėjau tai daryti, ką žurnalistai daro: susitikti su daug žmonių, įvairiais žmonėmis, įdomiais žmonėmis, turėti įdomių pašnekovų3, susitikti su tais žmonėmis, kuriuos turbūt paprastai gyvenime gal nesutiksi. Tai man...

[02:47] - Viktorija

Fantastika.

[02:47] - Asta

Tikrai tai yra fantastika. Tai taip aš užpildau savo šitą trūkumą.

[02:53] - Viktorija

Ar gali papasakoti, kur tavo podcastą galima paklausyti ir kas gali tavo podcasto paklausyti?

[03:00] - Asta

Jeigu norit klausyti mano podcasto, tam reikia mokėti vokiškai. Ir galima rasti visose podcastų platformose. Na, lietuviškai reikia sakyti "tinklalaidė", bet mes, lietuviai, sakom "podcastai" vis tiek. Tai bus tikrai Spotify arba... kokių dar būna? Bet bet kokiu [atveju]4 dar galima rasti ir YouTube platformoje tai taip pat yra, kas nemėgsta podcastų platformų, tai YouTube dažniausiai mėgsta visi.

[03:28] - Viktorija

Bet taip pat tu rašai naujienlaiškį, ar ne?

[03:32] - Asta

Mhm. Rašau kas mėnesį ir surenku aktualijas5 iš Lietuvos. Aš stebiu labai akylai6, kas vyksta Lietuvoje, ir visada galvoju, kas gali būti įdomu mano vokiškam skaitytojui ir sudedu į jį visą informaciją, kas man atrodo, turėtų būti žinoma arba ką būtina žinoti. Iki šiol girdėjau labai gerų atsiliepimų. Sako, kad įdomu ir išsamu, kad labai daug informacijos gauna.

[04:02] - Viktorija

Man atrodo, kad ir lietuviškai reikėtų tokių naujienų. Kad žmonės galėtų kažkokias žinias, žinai, naujienas gauti koncentruotai ar kažkokias aktualijas. Aišku, dabar turime labai daug Instagramo paskyrų, kurios kartais humoristinės, kartais informatyvios, kartais dar kokios nors ir kalba labai apie aktualijas. Tai man labai patinka, kad mes kažkaip dalinamės tomis naujienomis ir randame savo kanalus.

[04:35] - Viktorija

Bet tu gyveni Vokietijoje.

[04:37] - Asta

Taip.

[04:38] - Viktorija

Keturiolika metų.

[04:39] - Asta

Taip.

[04:40] - Viktorija

Kaip tu ten atsiradai?

[04:42] - Asta

Aš galvojau, kad būsiu tik du.

[04:47] - Viktorija

Visi taip galvoja.

[04:50] - Asta

Ir ups. Jau dabar jau keturiolika metų. Iš tų labai įdomesnių istorijų gal yra mano istorija. Ne aš važiavau į Vokietiją ieškoti darbo, o gavosi taip, kad darbas mane rado Lietuvoje. Ir sako, Asta, atvažiuok į Vokietiją dirbti. Ir aš sakau, gerai. Tai gavosi dar viena mano gyvenimo avantiūra, kaip tu mane ir pristatei. Išvažiavau todėl, kad gavau darbo pasiūlymą. Tai buvo dvejų metų darbo pasiūlymas, bet po dviejų metų aš dar nenorėjau į Lietuvą. Galvoju: aha, dar labai noriu pabandyti čia. Man dar labai čia įdomu. Nes aš gyvenu Hamburge. Man Hamburgas labai labai labai patinka ir - prašau! Gavosi du kart septyni7.

[05:43] - Viktorija

Geras.

[05:44] - Viktorija

Tu turbūt geriau nei bet kas kitas supranti, ką reiškia emigruoti į kitą šalį, mokytis jos kalbos, kultūros. Kaip daug mūsų, mano mokinių, tavo mokinių. Galbūt mūsų auditorija taip pat turi panašią patirtį? Tai kaip tau sekėsi šitas procesas? Adaptuotis - gal vadinkime taip - Vokietijoje?

[06:09] - Asta

Man buvo šiek tiek, sakykim, dalinai lengvesnė situacija, nes aš jau vokiškai kalbėti mokėjau. Vokiečių kalba buvo mano užsienio kalba mokykloje. Aš šalia rusų mokiausi vokiškai, tai aš jau su žiniomis atvažiavau. Žinoma, jos buvo dar... Dabar, kai aš žiūriu, tai buvo tokios kuklios, sakykime, bet adaptacija vis tiek žinau, kas tai yra. Nes tai yra ne tik kalbinė adaptacija, kas, na, žinoma, daro gyvenimą tik sunkesnį, bet adaptacija tiesiog realybėje arba toj kasdienybėje. Ar suprasti struktūrą, rasti naujų draugų, susikurti naują kasdienybę ir panašiai. Tai man šis procesas buvo nelengvas, bet ką aš visiems patariu ir visiems sakau: jeigu nori adaptuotis naujoje šalyje, naujame mieste, visada susirask hobį.

[07:15] - Viktorija

Geras.

[07:16] - Asta

Kai atvažiavau į Hamburgą, visų pirma susiradau lietuvius, nuėjau į lietuvių bendruomenę ir aš sakau: Aš esu Asta, esu nauja Hamburge, noriu ką nors daryti. Ir visi buvo: voilà, Asta, prašau, yra lietuvių kalbos mokyklėlė su mažais vaikais. Gal tu ten nori mokyt? Tai mano buvo pradžia tokia mokymo.

[07:37] - Viktorija

Geras.

[07:38] - Asta

Visų pirma mokiau mažus vaikus lietuviškai, kurie gyvena Vokietijoje. Ir tada aš susiradau taip pat užsieniečius draugus, kurie yra nauji Vokietijoje, per vokiečių kalbos kursus. Aš, net jei ir mokėjau vokiškai, aš vis tiek sakiau einu į C1 lygio kursus, nes ten susirasiu draugų. Taip ir buvo. Bet tada savęs klausiau: o bet jeigu aš noriu gyventi Vokietijoje ir noriu pažinti vokiečius ir jų kasdienybę, tai man reikia vokiečių draugų. Ir aš radau hobį. Pradėjau šokti Lindihopą.

[08:12] - Viktorija

O taip, taip...

[08:14] - Asta

Tai buvo pats geriausias... tai yra, ne "buvo", bet "yra" mano pats geriausias projektas gyvenimo. Ir aš tai vadinu integraciniu projektu, nes aš šoku tik tarp vokiečių ir kažkiek, žinoma, yra užsieniečių kaip ir aš, bet tai buvo labai labai geras sprendimas ir labai geras hobis.

[08:34] - Viktorija

Bet fantastika. Aš manau, kad tai yra labai geras pavyzdys, kad tu integruotis gali per labai netiesioginę veiklą, kur tu net negalvoji, kad va aš ateinu į kalbų ten kokią nors mokyklą ar kalbų kavinę, kalbų mainus, kur vat reiks kalbėti, bet tavo dėmesys yra visai kitur. Tu nori šokti, tu nori bendrauti ir tada ta kalba yra įrankis, kurį tu įvaldai.

[09:01] - Asta

Taip, tikrai taip.

[09:03] - Viktorija

Bet žinai, aš suprantu tavo patirtį iš to, kad aš į Anykščius atsikrausčiau prieš daugiau nei trejus metus ir mano strategija buvo tokia pati.

[09:16] - Asta

Geras.

[09:17] - Viktorija

Aš pirmiausiai susipažinau su vietiniais žmonėmis, su tais, kurie yra atvažiavę į Anykščius arba yra sugrįžę po studijų į Anykščius. Ir vat kokia yra jų patirtis? Ir mes turėjome labai daug ką bendro. Ir tokiu būdu tu gali susirasti bendraminčių, kurie mažų mažiausiai supranta tavo dabartinę situaciją. Jautiesi, kad tu priklausai.

[09:41] - Asta

Tikrai taip. Taip, nes aš būtent per Lindihopą susiradau draugų, nes aš jau maniau, kad geriausi draugai liks Lietuvoje, nes jau nebeįmanoma, jeigu tau trisdešimt, jau susirasti gerų sielos draugų8, kur tu sakai: aš tave suprantu, o tu mane supranti. Bet, visa laimė, pasirodo, tai yra netiesa ir kad tu visada gali susirasti draugų.

[10:09] - Viktorija

Sutinku, aš tą patį galvojau, kai išsikrausčiau iš Vilniaus ir man lygiai tas pats. Visiškai kitaip pasirodė gyvenime.

[10:17] - Asta

Tavo Hamburgas yra tavo Anykščiai, ane?

[10:20] - Viktorija

Tu papasakojai jau apie savo lietuvių kalbos mokymo pradžią, tai kaip viskas vystėsi toliau? Dabar tu tikrai gali save vadinti: esu lietuvių kalbos mokytoja, Mokau užsieniečius, tai yra, vokiečius, lietuvių kalbos. Tai kaip tu nuėjai iki čia?

[10:37] - Asta

Labai atsitiktinai ir netyčia, nes dvi mano lietuvės draugės iš Hamburgo sako: mūsų vyrai, Asta, nori mokytis lietuvių kalbos. Juk tu esi žurnalistė, mokai vaikus lietuvių kalbos, tai jie taip pat gali pas tave išmokti lietuvių kalbos. Taip ir prasidėjo, bet visą laiką mano mokiniai buvo iš Hamburgo ir gal jų kokie buvo trys, keturi. Tuomet nutiko Korona. Pasaulis pradėjo gyventi internete. Tada aš supratau, kad ir aš galiu turėti mokinių ne tik Hamburge. Ir tuomet mano mokinių ratas labai išaugo, nes dabar jie visur gyvena. Žinoma, ne visur. Aš manau, kad Viktorija, kai tu dėstai anglų kalba, tavo pasaulis dar didesnis. Mano pasaulis yra tarp vokiškai kalbančių žmonių. Jeigu taip, sakykim, žiūrėti egzotiškai, tai turiu ir Briuselyje.

[11:36] - Asta

Jo, turiu mokinį, kuris gyvena Briuselyje.

[11:42] - Viktorija

Bet jeigu gerai suprantu, tai tu iš pradžių mokei gyvai ir paskui perėjai į online'ą.

[11:49] - Asta

Mhm.

[11:49] - Asta

O tu, Viktorija, mokei visada online?

[11:52] - Viktorija

Mhm.

[11:54] - Asta

Aaa, taip. Aš maniau, kad neįmanoma online'u mokyti.

[11:57] - Viktorija

Aš tai galvojau, kad neįmanoma gyvai mokyti, nes mano atveju visa mano medžiaga yra pritaikyta online'ui. Ir kai prasidėjo karas, Anykščiuose buvo daug ukrainiečių atvykėlių9 ir aš tada pradėjau mokyti gyvai juos, dariau grupines pamokas ir man buvo labai daug streso. Tada mokiausi ant lentos rašyti... Į tokį truputį old school'ą reikėjo sugrįžti. Buvo labai įdomu, bet taip pat labai didelį dėkingumą pajutau internetui.

[12:29] - Viktorija

Ar gali papasakoti, kaip vokiečiai mokosi lietuvių kalbos? Kaip jiems sekasi? Ar mūsų kalbos yra panašios, ar labai skirtingos? Su kokiais iššūkiais jie susiduria?

[12:41] - Asta

Man atrodo, kaip dauguma mokinių, nežino linksnių10, ar ne? Visų genityvų, akuzatyvų ir panašiai. Visa laimė11, vokiečių kalboje yra keturi linksniai, ar ne? Tai jie maždaug žino, kad yra toks dalykas, bet turbūt sakyčiau, kad yra... Kadangi vokiečių kalboje yra artikeliai patys svarbiausi dalykai ir ten yra aišku, apie ką tu kalbi, apie genityvą ar apie akuzatyvą. Jiems iš tikrųjų tas galūnių mokymasis yra iššūkis. Kartais man atrodo, tarime, pavyzdžiui, jų "s" jie taria kaip "z", ane? Jeigu, pavyzdžiui, universitetas sakom mes, jie sako univerzitetas, ar ne? Ir kitas dalykas yra. Bet čia tai yra ir mano... Aš taip darau klaidas vokiečių kalboje. Pavyzdžiui, koks nors žodis jų kalboje yra moteriškos giminės12, o pas mus vyriškos giminės. Tai pavyzdžiui, dažnai jie sako ne "pienas", o "piena", nes jų kalboje jiems yra pienas moteriškos giminės.

[13:50] - Viktorija

Taip, man atrodo, jeigu... Jau norėjau sakyti, kad jeigu turi skirtingas gimines, tai tada maišai, bet man atrodo visada maišai.

[13:59] - Asta

Man labai patinka diskutuoti ir klausiu, kai sakau, bet yra labai nelogiška, kad pienas yra moteriškos giminės. Apie pieną gavau labai labai gerą paaiškinimą ir sako, bet pieną tai duoda karvė, o karvė tai moteriška.

[14:18] - Viktorija

Taip.

[14:19] - Asta

Logiška. Tikrai tikrai logiška.

[14:22] - Viktorija

Taip, aš prisimenu, kai studijavau lietuvių filologiją... Ir šitai prisimenu todėl, kad neseniai man feisbukas išmetė13 priminimą, kur dalinausi savo konspektais iš morfologijos paskaitos. Ten buvo teorija, kodėl mes turime gimines. Aišku, tai buvo apie lietuvių kalbą, bet manau, kad apskritai apie giminę kalboje. Žmonės tikėjo, kad jie yra viena su gamta ir jie juk negali būti negyvojo pasaulio dalis. Jie turi būti gyvojo pasaulio dalimi ir todėl akmuo turi giminę, saulė turi giminę, kėdė turi giminę ir taip toliau.

[15:00] - Asta

Koks gražus paaiškinimas.

[15:03] - Viktorija

Taip, kad mes esame kalba.

[15:05] - Viktorija

Mes turėjome tokį klausimą Instagrame. Mūsų paklausė: tai kaip mes susipažinome? Ar tu prisimeni, Asta?

[15:12] - Asta

Taip, kai buvo Korona ir aš turėjau daug laiko ir dar daugiau idėjų. Ilgą laiką galvojau, kaip yra svarbu, kad lietuvių kalbos mokytojai, kurie moko užsieniečius lietuvių kalbos, būtų vienoje grupėje. Kad jeigu turi klausimų, kad tu gali kažko paklausti arba šiaip dalintis mintimis, idėjomis, medžiaga ir aš tada feisbuke, man atrodo, sukūriau grupę bendrą ir mes darėme kas mėnesį susitikimus online ir Viktorija visada buvo tuose susitikimuose.

[15:54] - Viktorija

Taip, man atrodo, kad mane į tą grupę pakvietė Dovilė iš "Lithuanian with Dovilė", nes aš ją... Ji buvo mano pirma mentorė online, kai pradėjau mokyti, nes ji turėjo jau tikrai daug patirties. Ir taip, aš pagalvojau, kad ta grupė yra labai geras pavyzdys, kad visur reikia bendruomenės, visur.

[16:15] - Asta

Taip, tikrai taip.

[16:15] - Viktorija

Tiek mokytojams, tiek tiems, kurie mokosi lietuvių kalbos. Man atrodo, ką mes labai smagaus darėme toje grupėje, kad dalinomės patirtimi ir iššūkiais, su kuriais ir mokiniai susiduria. Bet man atrodo, kad, kaip tu minėjai, linksniai, galūnės, tarimas... Visi šitie dalykai yra bendri tiems, kas mokosi lietuvių kalbos. Ar tu pastebėjai kitų iššūkių, su kuriais žmonės susiduria, kai mokosi?

[16:46] - Asta

Aš sakyčiau, gal yra tie psichologiniai aspektai? Vienas iš... Kas yra matyti pačioje pradžioje, kai mokiniai bando kalbėti tais pačiais sakiniais kaip kalbėtų vokiškai ir sako: Aaaa, aš nežinau, kaip čia reikia formuluoti, aš nežinau tų žodžių. Ir aš visada kartoju kaip maldą14, sakau: jeigu tu mokaisi užsienio kalbos, vadinasi, tu pradedi kalbėti kaip vaikas ir savo ego tu turi pasodinti kur nors šalia arba į spintą paslėpti ir sakyti, kai aš kalbu lietuviškai dabar, aš kalbu kaip vaikas. Tai reiškia: "aš einu namo, nes aš noriu valgyti arba miegoti", o ne gražiais sakiniais, kur aš turbūt sakyčiau savo gimtąja kalba15. Tai va, šitas yra psichologinis aspektas, kur aš sakau: stop, kalbėk paprastai, nes tada tu pajusi tą tikrąjį laimėjimą. Nes tu sakai: aaa, turiu aš dešimt žodžių, bet aš galiu daug pasakyti, ar ne? Bet jeigu tu sakai ego: pabūk mažas arba pasėdėk šalia, ar ne?

[18:01] - Asta

Ir kitas aspektas pradėti kalbėti jau laisvai, kad sakyti, kai tu žinai daug gramatikos ir tada prasideda... Esi labiau galvoje, negu kad aktyviai kalbėtum, nes galvoji: aaa, čia turi būti kilmininkas, pala, palauk, ne, ne, ne, Asta sakė, kad akuzatyvas, bet gal sakė kilmininkas? Ar genityvas, akuzatyvas (čia tie, kurie nežino, kaip lietuviškai linksniai). Ir aš tada sakau: stop. Visų pirma yra žodžiai, o gramatika atsiranda aktyvioje kalboje. Kai tu girdi, tada reaguoji. O visų pirma... Aš visada sakau - pats svarbiausias dalykas yra mokytis žodžius. Be žodžių - nė iš vietos16. Ir jau tada sakyti "aš eiti namo, nes norėti valgyti" ir mes suprasime lietuviai, ką tu nori pasakyti, negu: aš... no no no no nor, ar ne? Ką visi žinom.

[19:02] - Viktorija

Ir kai darai minutės pauzę tarp kiekvieno žodžio.

[19:06] - Asta

Taip, taip taip taip taip taip.

[19:07] - Viktorija

Aš galiu, žinai, papasakoti labai smagų pavyzdį. Mano vienas mokinys gyvena čia, Anykščiuose. Aš jį kartais sutinku, kai einu į baseiną ar dar kažkur. Ir man jis yra puikus pavyzdys, kaip mokytis kalbos, nes mes susitinkame ir jis sako: "Oh, are you going į baseinas?" Ir... Ir tai yra nuostabu, nes tu tikrai atsiminsi žodį "baseinas". Tu atsiminti, kad yra "į", ar ne? Ir vėliau visa kita atsiranda. Bet tu dedi tas plytas į savo sakinius, kurios, tikrai žinai, kad ten reikia padėti, o vėliau visa kita.

[19:48] - Asta

Aš gojinu, gali sakyt. Taip, aš gojinu į baseiną.

[19:53] - Viktorija

Bet kalbant apie gojinimą... Juokauju. Man atrodo, galime pereiti ir prie mūsų lietuvių kalbos stovyklos temos, nes mes būtent iš to trūkumo praktikai ir sugalvojome, kad tai būtų labai naudingas būdas mokytis lietuvių kalbos. Ir tuo pačiu įveikti tuos psichologinius iššūkius. Gal pradėkime nuo to, kad mes šitą stovyklą pavadinome "Patirk lietuvių kalba". Kodėl?

[20:26] - Asta

Nes mes būsime ne Vilniuje, ne Kaune ir ne Klaipėdoje, kur tikrai rasi žmonių, kurie kalba vokiškai ar angliškai, o tu būsi už Vilniaus ribų. Ir ten, aš jau mačiau, patyriau ir labai apsidžiaugiau, kad ten žmonės praktiškai nekalba angliškai ir... Ir man atrodo, kad yra pats geriausias baseinas lietuvių kalbos, kad tu tiesiog važiuoji į lietuvių kalbos baseiną, kur tau belieka tiktai plaukti per lietuvių kalbą. Net jeigu ir pirmos dienos gali būti sunkios.

[21:01] - Asta

Nes aš iš tikrųjų galiu papasakoti iš savo patirties. Aš mokiausi vokiečių kalbos mokykloje ir mūsų mokytojo buvo pagrindinis dėmesys, fokusas, ar ne, buvo gramatika, gramatika, gramatika. Ir iš tikrųjų man labai patiko. Man labai patiko mokytis vokiečių kalbos ir aš galvojau, kad aš esu labai gera. Ir aš tada pirmą kartą susitikau su vokiečiais ir aš supratau, kad aš nieko nemoku vokiškai. Nieko, nieko aš nesuprantu, aš neatpažįstu17 žodžio, nei kur yra "ich", kur yra "aš", kur yra "eiti" ir panašiai.

[21:38] - Viktorija

Čia žinai, kai nusiperki maudymosi kostiumėlį, turi akinius plaukimo, Vikipedijoj paskaitei kaip plaukti, bet tada nueini prie baseino ir ups.

[21:49] - Asta

Taip, upsiukas, ar ne? Ir tada aš kai pradėjau studijuoti Vilniuje su vokiečių kalbos dėstytoja... Aš taip pat ir universitete toliau mokiausi vokiečių kalbos ir mūsų dėstytoja sakė: Aš pažįstu vieną vokietę redaktorę ir jinai dažnai turi praktikantų. Ir aš sakiau: gerai, einu pasižiūrėti. Ir tada buvo vasara. Atvažiavo, kaip aš dabar žinau jo vardą, Martin iš Miuncheno. Ir Judith... Redaktorė Judith sako: Asta, tai parodyk Martin miestą ir tada buvo OK, tai dabar aš turiu kalbėti vokiškai. Ir tai buvo man tikrai tikrai pats geriausias dalykas, nes mokantis vokiečių kalbos aš stoviu prieš jį ir noriu pasakoti... Ir suprantu, kad labai daug žodžių nežinau, o jeigu žinau, tai pamiršau. Ir tada visada klausiau: "o kaip... Tai yra daiktas, kuris..." ir tada pradedi aiškinti ir jis tau sako žodį. Ir tu galvoji: aaa, OK, dabar atsiminsiu.

[22:58] - Asta

Kai aš turėjau tą mintį, stovyklos idėją, tai aš būtent taip ir mačiau. Bet pradžioj galvoju, o Dieve, kaip aš pavargstu nuo vokiečių kalbos, nes kiekvieną dieną tu turi tą vokiečių kalbą ir ant liežuvio18, ir galvoje. Bet tai yra labai gera patirtis pralaužti visus ledus, tiek psichologinius, tiek "liežuvinius", ar ne? Tiesiog pradėti kalbėti ir būti toj tėkmėj, ar ne, kad būti, kaip sakykim, in the flow, ar ne?

[23:26] - Viktorija

Ir man tai labai panašu į tavo pavyzdį su Lindihopu, ar ne? Kur tu mokaisi kalbos per veiksmą. Tu mokaisi per kažkokią patirtį.

[23:38] - Asta

Teisingai.

[23:38] - Viktorija

Ir tu patiri tą kalbą kaip kontekstą, ne kaip kažkokį dalyką, kurį tau reikia įveikti, bet kažką, ką tu gali panaudoti. Va šitas patyrimas, man atrodo, yra labai svarbus. Jis labai tave įgalina19 vartoti kalbą.

[23:54] - Viktorija

Bet žinai, aš manau, šiuo metu šito pokalbio gali klausytis nemažai žmonių, kurie jau užsiregistravo.

[24:03] - Asta

Linkėjimai jiems, linkėjimai.

[24:06] - Viktorija

Linkėjimai. Bet gal papasakosime visiems. Tai kas stovykloje laukia dalyvių, ką mes iš tikrųjų ten veiksime? Nes mes labai dažnai visur akcentuojame, kad tai yra praktinė stovykla, ar ne? Tai koks yra jos tikslas?

[24:25] - Asta

Tikslas yra prakalbėti, prabilti lietuviškai arba tiesiog kalbėti lietuviškai, arba nebebijoti ir intensyviai ta kalba kalbėti. Iš tikrųjų, kai mes kūrėme programą, mes ir sakėme, bet aš ligšiol turiu tą jausmą, kad aš pati sau pavydžiu20, kad aš būsiu toje stovykloje.

[24:45] - Viktorija

Aš žinau. Aš irgi taip jaučiuosi.

[24:47] - Asta

Taip, nes tikrai... Ir dabar, kai mes vis... Kai mes esame tame organizaciniame procese, aš matau, kad tikrai bus gerai ir... Kas mūsų laukia? Tai visų pirma tikrai, kad mes turėsime susitikimus tiesiogiai su lietuviais, kur kaip ir tu sakei ar ne, kad kalba bus įrankis, bet nesakys, neklausinės: "aha, o kaip... O jeigu nori pasakyti "aš einu į mišką", ar ne, čia akuzatyvas, lokatyvas ar genityvas?" Niekas taip nekalbės, o tiesiog bus pokalbiai su vietiniais gyventojais, ar ne, mes eisime į pikniką.

[25:25] - Asta

Mes turėsime praktikos dienas. Tai reiškia mūsų stovyklos dalyviai taps praktikantais. Tai jie greičiausiai21 po vieną, maksimum du žmonės, eis į vieną vietą ir visą dieną arba pusę dienos praleis ten, kur bus daug kontakto su lietuviais, aptarnavime, ar ne, arba su vaikais... Mes dar palaikysime paslaptyje kur konkrečiai, bet kad tai bus tokie susitikimai, kur tiesiog kažką reikės daryti, bet ir kalbėti lietuviškai. Ir man atrodo, pats skaniausias dalykas mūsų stovykloje yra, (jeigu iš praktikos pusės, bet mes čia daugiau visko turėsime), kad eisime į svečius pas lietuvius22. Taip pat kiekvienas stovyklos dalyvis gaus vieną šeimą, pas kurią eis į svečius vakarienės.

[26:21] - Viktorija

Taip, taip, lietuviai pasikvies dalyvius į svečius vakarienės, kur mūsų nebus, nieko nebus. Mes nežinome, kas ten vyks, bet visų tikslas yra kalbėtis lietuviškai, ar ne? Niekas netikrins tavo gramatikos, tau nereikės neštis vadovėlio kartu į svečius. Taip.

[26:45] - Viktorija

Ir man atrodo, kitas labai svarbus dalykas, kad mes taip pat patirsime ir Lietuvą, ir lietuviškumą. Stovykla vyks per Jonines - birželio 22-29 dienomis. Mes eisime į žygius, mes turėsime orientacines žaidynes po miestą ir tai yra tos veiklos, kurios tave šiek tiek priverčia pamiršti apie lietuvių kalbą. Negalvoti apie tai, kaip kalbėti, bet turi galvoti, ką kalbėti. Ir va šitas pokytis tavo galvoje, man atrodo, yra tas barjeras, kurį ir reikia perlipti.

[27:23] - Asta

Taip. Taip.

[27:24] - Viktorija

Na, jeigu aš tavęs paklausčiau, o ko iš stovyklos labiausiai lauki tu23?

[27:31] - Asta

Aš turbūt labiausiai laukiu dalyvių. Tikrai labai laukiu dalyvių, labai laukiu. Tiesiog juos lydėti per tas savaitę į programos skirtingas dalis. Ir juos palaikyti, paskatinti. Ir man labai labai patinka tada kitų akimis pamatyti savo šalį arba tą miestą, arba lietuvių kalbą. Man tai yra irgi labai didžiulis laimėjimas. Kai tu sakai: aaa, tu taip matai, geras, niekada nemačiau arba niekada taip nepagalvojau. Ir kai vienoje vietoje turėti gyvai grupę žmonių, kurie mokosi tavo gimtosios kalbos, man tai yra didžiulė garbė.

[28:22] - Viktorija

Aš šitoj vietoj galėčiau pridėti, kad va šitas bendruomenės jausmas, man atrodo, yra labai svarbus. Kaip mes kalbėjome jau apie savo patirtis. Bet kai tu mokaisi kalbos, tie žmonės, su kuriais tu mokaisi, jie tampa tavo tokiais cheerleader'iais kartu, ar ne. Jie tave palaiko, jie tau padeda. Truputį gal ir sveikos konkurencijos įveda, ar ne, bet aš labai vat laukiu, kad žmonės patirtų va šitą jausmą, kad tu esi dalis kažko, o ne kažkas, ką tau taip tyliai, gėdingai reikia ten išsiaiškinti pačiam ir tada ateiti ir sakyti: va, aš jau moku lietuviškai.

[29:04] - Asta

O tu, Viktorija, ko tu lauki?

[29:06] - Viktorija

Aš manau, kad aš labiausiai laukiu... Labai keistai nuskambės, bet paskutinės stovyklos dienos.

[29:15] - Asta

Maždaug: vhuuh!

[29:17] - Viktorija

Bet ne dėl to, kad bus vhuuh, bet dėl to, kad, aš manau, kad paskutinę dieną mes pamatysime tą tikrąjį pokytį. Paskutinę dieną visi jau bus po šito nuotykio. Aš tai verksiu, žinau, kad verksiu, tai aš jau jau jaučiu, žinai, tokį, kur negaliu sulaukti, kol prasidės, bet kartu ir galvoju, kaip bus saldu, kai pasibaigs.

[29:40] - Viktorija

Paskutinis dalykas, kurį galime paminėti tai, ką reikia žinoti apie stovyklą? Ji vyks Anykščiuose ir Anykščiai tam yra tobula vieta. Kaip tu pasakojai, kad čia mažai žmonių kalba angliškai, ar ne? Kad tai yra labai kompaktiškas miestas. Sakau tai iš savo patirties, nes čia reikės vaikščioti, ar ne, čia nėra autobusų. Na, yra autobusai, bet jie važiuoja į kitus kaimus. Tu taip pat būdama Anykščiuose prieš kelias savaites išbandei viešbutį, kuriame apsistos dalyviai. Ar gali papasakoti apie "Nykščio namus"?

[30:17] - Asta

Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad (čia Viktorijos buvo idėja) ir aš dabar išbandžiau per savo atostogas. Tai didelis viešbutis prie pat miško, miesto pakraštyje ir labai erdvus. Kambariai geri, tikrai, su vaizdu į mišką ir draugiškas kolektyvas. Ir mes taip pat turėsime savo vietą, savo, savo salę, kur mes susitiksim mūsų bendriems susitikimams. Turbūt dar vienas aspektas, kuo mes irgi visai džiaugiamės, šitame viešbutyje yra SPA. Tai reiškia yra baseinas, yra pirtys, sūkurinė vonia, ane, džiakuzi, žinoma. Tai mes vieną kartą galėsim šita... Šita vieta pasinaudoti. Tai va.

[31:10] - Viktorija

Bent kartą minimum. O jeigu kas nors norės, tai turės visada SPA šalia, ar ne. Jeigu norės toliau.

[31:17] - Asta

Kad jo, kad tada jau tada reikės susimokėti. Bet bet šiaip yra ten. Ir jeigu bus norima, sakysit "nebegaliu nuo lietuvių kalbos", tai yra ir masažo kabinetai, ir galima žaisti ir boulingą, ir tenisą.

[31:32] - Viktorija

Į šitos stovyklos kainą įskaičiuota nakvynė, viskas, kas įeina į viešbutį, maitinimas...

[31:41] - Asta

taip. Su programa.

[31:42] - Viktorija

Taip, ir daugybė pramogų, tokių kaip žygiai, praktikos ir taip toliau. Tai man atrodo, kad tai yra puikus būdas patirti lietuvių kalbą ir Lietuvą,

[31:54] - Asta

Ir atostogas.

[31:56] - Viktorija

Kur ieškoti tos lietuvių kalbos stovyklos?

[31:58] - Asta

Aš tikiuosi, kad tu duosi nuorodą.

[32:00] - Viktorija

Taip.

[32:01] - Asta

Ar ne? Bet šiaip mes visą informaciją sudėjome į mano vokišką puslapį, tai mes labai tikimės, kad tai neišgąsdins jūsų, ar ne? Tai bus www.litauischlernen.de

Labai vokiškai, bet kai paspausite ant nuorodos, tai nueisite ten.

[32:23] - Viktorija

Ir visą informaciją pridėsiu. Na, o kol kas, manau, čia galime ir pabaigti ir esu tau labai dėkinga, Asta. Aš labai daug apie tave sužinojau ir apie tavo istoriją, ir man šita stovykla atrodo dar natūralesnis mūsų vaikas. Ar ne?

[32:43] - Viktorija

Toks visiškai gimstantis iš to, kuo tikrai mes tikime, o kartu ir ką manome, galime tikrai duoti žmonėms. Šitas epizodas yra prieinamas visiems. Tai rašykite komentaruose, jeigu turite klausimų Astai arba man, arba apie stovyklą, arba apie vokišką patirtį ar apie Astos žurnalistinę patirtį. Tai ačiū tau labai už pokalbį, Asta.

[33:12] - Asta

Ačiū, Viktorija, tau.

[33:14] - Viktorija

Ir ačiū Tau, mielas klausytojau, kad buvai su mumis. Skaityk podcasto tekstą, pažiūrėk mano rekomendacijas, ką žiūrėti, skaityti, klausyti toliau ir jei reikia...

Pakartok, prašau.

Iki.